stalauninkas

×stalauniñkas (-nykas M), -ė (plg. l. stołownik) smob. (2) Žr, staláuninkas (1) KŽ; L, Rtr, Ser įnamys, gaunantis valgį: Kai dabar vasara, tai ji tų stalauniñkų labai daug turi Grdž.